rėzokas

×rėzõkas (sl.) sm. (2), rezõkas (2) 1. M, RtŽ, PnmR, Brž, Dj, Jnš prie plūgo pritaisytas peilis velėnai rėžti: Plūgas be rėzõko niekam tikęs Rm. Su gelžiniu rėzokù gera yra plėšti dirvoną J. Be rezõko būtų prastas arimas Slk. 2. Pd plūgas dirvonams arti: Feodalizmo laikais buvo žinomas dar vienas arimo įrankis, vadinamas rėzoku rš. Rėzokas buvo naudojamas dirvono velėnai plėšti ir šaknims išdraskyti rš. 3. tokia šiurkšti vandeninė žolė: Nesimaudyk prie kranto – visą kūną surėžysi rėzõkais Nč. Buvo tokie rėzõkai ežere, tai ir kiaulės ėda Dbč.